Maršrutas dviračiu ar automobiliu „Pasvalys–Mediniai“

Ustukių tiltas

Pirmieji tiltai per Mūšą, Lėvenį, Pyvesą buvo mediniai. Jie pastatyti bajorų maršalkos Povilo Puzino (1839–1910) rūpesčiu iš lėšų, kurias sudarė iš ūkininkų mokesčių keliams surenkami pinigai, skirti keliams ir tiltams.

Tiltas Ustukių small

Panevėžio, o vėliau Biržų apskrities viršininko Vlado Rozmano iniciatyva buvo pradėti statyti gelžbetoniniai tiltai.

Tiltą per Mūšą (Antano Smetonos vardo, vėliau – Ustukių) projektavo inžinierius Pranas Markūnas (1873–1964). Jo suprojektuoti tiltai buvo patikimi, gražūs, tobulų konstrukcijų. Jis projektavo Marijampolės cukraus fabriką, pokaryje, drauge su kitais – Šiaulių dviračių gamyklą ir kt.

Tilto atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Po iškilmių pietavo ant Mūšos kranto esančioje Paliūnų sodyboje.

Prie tilto buvo pritvirtinta lentelė, kad tiltas – Antano Smetonos vardo. Sovietmečiu lenta nuimta ir tiltas imtas vadinti kaimo – Ustukių – vardu.

Ustukių tiltas apie XX a. devintą dešimtmetį buvo rekonstruotas: paaukštintos tilto gelžbetonines atramas jungiančios gelžbetonio sijos. Senosios sijos buvo nuardytos – numuštos ir nupjauta armatūros geležis, o vietoje jų uždėtos metalinės atramų jungtys, gerokai aukštesnės (apie 0,5 m.).

Vytartai

Vytartų dvaras buvo Chodakauskų – Lietuvos prezidento A. Smetonos žmonos giminės nuosavybė. Dar 1868–1969 m. žiemą šiame dvare namų sąlygomis pas tetą Nataliją Sakėnaitę-Chodakauskienę mokėsi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.

Vitartu dvaro parkas small

Sovietmečiu šiame dvare buvo septynmetė mokykla, kol Ustukiuose pastatė naują.

Signataro Jono Vileišio gimtinėn

Už Ustukių tilto pasukus dešinėn, pravažiavus apie 300 metrų – ženklas – nuoroda į Medinių kaimą – signataro Jono Vileišio gimtinėn. Mediniuose 1872 m. gimė vienas garsiųjų brolių Vileišių – Jonas. Jis buvo jauniausias – vienuoliktas vaikas ūkininkų – valakininkų šeimoje. Taigi – „pagrandukas“. Šis „pagrandukas“ smulkiai papasakojo apie Medinių kaimo žmonių papročius, ryšius. Tekstas pateiktas Akiro–Biržio knygoje „Biržų apskritis“ (serialas „Lietuvos miestai ir miesteliai“, t. 2, 1932 m.). Kaimynai vieni kitiems visuomet atnešdavo „koštuvinio“ alaus nemažą uzboną. Jei kaime „bankietas“, tai mama kokią keptą žąsiokę ar vištą nešasi. Jei kas kaime anksčiau javus baigė pjauti – pas kaimyną talkon. Tas pats su mėšlavežiu, su bulviakasiu ar rudens arimu.

Kaimo vardą „Mediniai“ Vileišis siejo su nedidelių miškelių gausa: Apušotas, Puplieknis, Putriškis ir kt.

Baigęs Šiaulių gimnaziją, J. Vileišis įstojo į Peterburgo Universitetą studijuoti fizikos – matematikos, bet po 3 metų perėjo į Teisės fakultetą. Sėkmingai studijavo ir slaptai rašė į draudžiamą lietuvišką spaudą („Varpą“).

Jonas Vileišis small

1898 m. baigė studijas, bet dar iki 1900 m. semestrais klausė teisės, sociologijos paskaitų Berlyne, Briuselyje, Sorbonoje.

Su broliais Antanu ir Petru įkūrė slaptą Dvylikos Vilniaus apaštalų būrelį, rėmė slaptą lietuviškų leidinių gabenimą iš Tilžės į Vilnių, slėpė juos Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

1902 m. vedė Kurėnų dvarininkaitę Oną Kasakauskaitę.

Jonas Vileišis – vienas Lietuvos demokratų partijos programos kūrėjų. Vertėsi advokato praktika.

1907–1909 m. buvo iš brolio perimto dienraščio „Vilniaus žinios“ redaktorius. Šiam bankrutavus, ėmėsi „Lietuvos žinių“ redaktoriaus darbo. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą.

Jonas Vileišis laikomas Lietuvos Nepriklausomybės Akto pirminio varianto – teksto autoriumi.

Po 1918 m. vasario 16 d. dalyvavo valstybės aparato aukštose pareigose: buvo vidaus reikalų ministras, generalinis Lietuvos atstovas Amerikoje (pusantrų metų).

1921-09-30–1932-01-18 – buvo Kauno burmistras, Valstybės tarybos narys, veiklus visuomenininkas.

1942-06-01 mirė Kaune, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Vileišių šeimos (jungtiniame) kape.

Liepa

Už rodyklės į signataro tėviškę, dešinėje kelio pusėje – vešli liepa. Sodiečiai sako girdėję senolių pasakojimų, kad po ja, žygiuodamas per Lietuvą į Rusiją, į Borodino pražūtį, poilsio trumpam stabtelėjęs garsusis Napoleonas.

Vitartu liepa small

Medinių kaimo pavasarininkų koplytstulpis

Iš Medinių kaimo kilęs, Panevėžio aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis 2007 m. rugpjūtyje surengtai kaimo šventei ruošiantis, pasirūpino koplytstulpio atnaujinimu. Atgaivinta ir sena metalinė plokštelė su įrašu.

Mediniai koplytstulpis small

Koplytėlę atnaujino Pasvalio tautodailinikas Stasys Motiejūnas. Skulptūrą joje išdrožė panevėžietis tautodailininkas.

Memorialinis akmuo partizanams

1945 m. balandžio 18 d. Broniaus Šaulio sodyboje žuvo partizanai Petras Baltulis (g. 1913 m. Srebotiškyje) ir Jonas Jasėnas (g. 1918 m. Nemeikšiūnuose).

Mediniai paminklas partizanams small

Senas ketinis kryžius pakelėje

Jis statytas XIX a. pabaigoje. Kryžiaus smaigaliai yra bažnyčios profilio. Pats ketaus lietinis kryžius yra nulūžęs ar nulaužtas, o vėliau sutvarkytas. Jo apačia įmūryta į rausvą lauko akmenį, jame iškalus ertmę. Pats akmuo taip pat suskilęs, o atsiradę plyšiai „sugydyti“ kitokia medžiaga. Prie kryžiaus pasodintas sodiečių pamėgtas dekoratyvinis augalas – baltauogė meškutė.

Mediniai kryžius small

Ąžuolo memorialas garsiems Vileišiams

Jis – buvusioje senosios Vileišių sodybos vietoje: tarp asfaltuoto kelio ir būsimo parko.
Memorialas atidengtas 1991 m. sausį Petro Vileišio gimimo 150-osioms metinėms.
Visos 5 brolių Vileišių figūros simbolinės, figūrų rankose – jų profesijų ar užsiėmimo atributai.

Sūnus Petras – kelių inžinierius, garsus tiltų statytojas per didžiąsias upes. Gerai žinojo tiltų atramų upių tėkmėje statybos kesoninį būdą.

Sūnus Antanas – gydytojas, visuomenininkas, miręs 1919 m. Vilniuje nuo šiltinės.

Sūnus Juozas – kunigas, jaunas miręs Skapiškyje, ten ir palaidotas.

Sūnus Kazys – likęs ūkyje šeimininkauti. Palaidotas Pasvalyje (P. Avižonio gatvės kapinėse). Tik apie 1927 m. Kazio sūnus Jonas iš kaimo išsikėlė į vienkiemį prie Puplieknio miškelio.

Sūnus Jonas – teisininkas, visuomenininkas, vertęsis advokato praktika, vienas iš 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarų (ir pirminio šio dokumento varianto autorius).

Prasmingai ir ąžuole iškaltas įrašas: „Vileišių šeimai – lietuvybės gaivintojai, Lietuvos Nepriklausomybės stiprintojai. Dėkingi tėviškėnai“.

Memorialas Vileišiams small

Memorialas Medinių kaimo žmonėms

Atidengtas 2007 m. rugpjūčio 18 d. Autorius – panevėžietis tautodailininkas iš Stumbriškio Jonas Matulis. Tai – ąžuolo skulptūra su kaimo žmogaus veido profiliu, o aukštyn iškeltoje rankoje – javų varpa.

Memorialas – išeivio iš šio kaimo aviatoriaus, lakūno, Panevėžio aeroklubo viršininko Broniaus Zaronskio sumanymas.

Mediniai skulptūra small