Maršrutas dviračiais ar automobiliu ŠR rajono dalimi

Pasvalys–Kryžių slėnis–Kiemeliai–Krinčinas–Pajiešmeniai–Dagilynė–Raubonys–Ąžuolpamūšė–Pasvalys

Maršruto trukmė – viena diena
Maršruto ilgis – 35 kilometrai

Iš Pasvalio Biržų gatve važiuojame link magistralės Via Baltika. Aplankome rytiniame miesto pakraštyje esantį Kryžių slėnį. Tai – Atgimimo ir Baltijos kelio liudininkas.

Baltijos kelio kryžiai small

Kertame Via Baltika magistralę ir sukame į Kiemelių kaimą. Kiemeliuose, pervažiavus tiltą per Pyvesą, sukame į kairę ir žvyrkeliu, pro Vidubalės kaimą važiuojame į Krinčiną.

Istoriniuose šaltiniuose Krinčino miestelis ir dvaras pirmąkart paminėtas 1585 metais dar Paversmių vardu. Jį Žygimantas Augustas 1567 metais padovanojo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pabėgusiam Rusijos valstybės politiniam ir kariniam veikėjui Andriejui Kurbskiui.

A. Kurbskio sūnus Dimitras, uolus katalikas, 1611 metais pasirūpino miestelyje įkurti bažnyčią, kuriai suteiktas šventųjų Apaštalų Petro ir Povilo vardas.

Krinčino mokykloje mokslų ragavo būsimieji vyskupai Tadas Kundzičius, Jonas Kauneckas, rašytojai Eugenijus ir Leonardas Matuzevičiai, Mykolas Karčiauskas, dailininkas Romualdas V. Paškevičius.

Nuo 1866 metų maždaug šešerius metus Krinčine kunigavo Antanas Vienažindys – puikus pamokslininkas, chorvedys, dainų kūrėjas.

Paminklas Vienažindžiui small

Vaistininko Viliaus Matuzevičiaus 1928–1929 metais Krinčine statytas namas – dviejų poetų tėviškė. Dabar čia – poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinis muziejus.

Matuzevičių small

Kiekvieną birželį, žydint jazminams, čia vyksta tradicinės poezijos šventės „Krinčino verdenės“.

Krinčino verdenės small

Nuo Kryžių slėnio iki Krinčino – 8 km.

Iš Krinčino važiuojame į Pajiešmenius (apie 5 km). Per kaimą važiuojame iki Ąžuolpamūšės miško, sukame į kairę ir per mišką (2 km) važiuojame iki Pajiešmenių botaninio–zoologinio draustinio.

Šioje teritorijoje buvo molio karjerai. Jie jau išeksploatuoti, dalinai rekultivuoti, apsemti vandeniu, apaugę nendrynais, primenantys apžėlusį ežerą. Bendras teritorijos plotas – 29,0 ha.

Ši teritorija įsteigta turint tikslą išsaugoti retų ir nykstančių vandens ir pelkių paukščių perėjimo, maitinimosi ir lankymosi migracijų metu vietą, taip pat išsaugoti retas vabzdžių rūšis bei retus, įrašytus į Raudonąją knygą augalus (baltijinę gegūnę ir gležnalapę nertį).

Draustinyje peri įrašyti į Raudonąją knygą paukščiai – didysis baublys, rudakaklis kragas, pievinės lingės, gulbės nebylės, nendrinės vištelės, perkūno oželiai, tilvikai, mažosios žuvėdros, dryžiagalvės ir rudagalvės kryklės. Draustinyje praleidžiame šiek tiek laiko stebėdami paukščius, įrengtame stebėjimo bokštelyje.

Pajiešmenių draustinis small

Toliau važiuojame iki Pajiešmenių tvenkinio (užtvenktas Iešmens upelis), galima išsimaudyti, paplaukioti vandens dviračiais, nueiti iki Pajiešmenių dvaro, pasivaikščioti po parką, pailsėti.

Pajiešmenių dvaras yra vietinės reikšmės kultūrinis paminklas. Išlikę pastatai statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Dvaras priklausė baronui Liudvikui Ropui. Jis įveisė parką ir pastatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus.

Yra išlikusių ir ūkinių pastatų, aplink dvarą yra valstybės saugomas parkas – vietinės reikšmės gamtos paminklas, rūmų pastatas priklauso privačiam asmeniui. Šiuo metu yra išlikę 10 dvaro pastatų: rūmai, svirnas, padarginė, tvartai, ūkiniai pastatai.

Iš Pajiešmenių pro Žabynės kaimą važiuojame link Dagilynės – apie 3 km. Dagilynės dvaras ir parkas priklausė vokiečių kilmės Kuršo baronų giminei. Dvarą valdė Otto Ropas.

Rūmas – vieno aukšto, su mansarda, tinkuotas, stogas perdengtas šiferiu. Po rūmu yra rūsys. Centriniai dvaro rūmai iki šių dienų yra patenkinamos būklės.

Šiaurinėje rūmo pusėje pristatytas čia veikusiai septynmetei, vėliau aštuonmetei mokyklai 2-jų aukštų priestatas. Prie dvaro sodybos buvęs parkas gerokai sunykęs. Auga stambūs beržai, uosiai, ąžuolai, lazdynai yra juodųjų pušų, pensilvaninių uosių, europinis maumedis. Akį džiugina išlikusios liepų alėjos. Pietiniu parko pakraščiu teka Tatulos upė.

Iš Dagilynės, keliu Biržai–Pasvalys važiuojame iki Raubonių kaimo (apie 3 km) ir čia apžiūrime buvusios vilnų karšyklos pastatą. Tai yra vienas iš nedaugelio gerai išsilaikiusių šio tipo įrenginių Šiaurės Lietuvoje, itin būdinga Šiaurės Lietuvai pastato architektūra.

Karšyklos ir verpyklos mašinos jau tapę unikumu, visokeriopai saugotinos. Malūno pastatas – pripažintas architektūros paminklas, įtrauktas į registrą kaip saugomas statinys.

Malūno vertė: technologinė (dėl išlikusių įrenginių), istorinė (objektas – neatsiejama kaimo ūkinės raidos dalis), meninė (dailių proporcijų, dekoruotas pastatas), autentiškumas (XIX a. pabaigos, pokaryje rekonstruotas akmeninės architektūros atstovas).

Raubonių karšykla small

Apžiūrėję šį architektūros paminklą, per Raubonių kaimą sukame link Via Baltika magistralės. Magistrale pavažiuojame Pasvalio link iki dešinėje kelio pusėje esančios rodyklės į Ąžuolpamūšės piliakalnį.

Ąžuolpamūšės piliakalnis – vienas iš dviejų rajone esančių piliakalnių. Jis dunkso 1,2 km į šiaurės vakarus nuo kelių Pasvalys–Biržai ir Via Baltika sankryžos. Piliakalnis yra Tatulos upės ir Ūgės upelio santakoje, smaigaliu atsisukęs į netoliese tekančią Mūšą. Čia įrengtos apžiūros ir poilsio aikštelės.

Nuo Tatulos–Mūšos santakos smaigalio prasideda Biržų regioninis parkas, užimantis 14030 ha. Pasvalio rajonui priklauso 1336 ha parko teritorijos.

Šiaurės Lietuvoje įkurto regioninio parko teritorija pasižymi savita gamta. Ji garsi paslaptingais gamtos reiškiniais – karstinėmis įgriuvomis. Gausūs parko draustiniai saugo geologinės žemės sandaros pavyzdžius, Tatulos bei kitų šio krašto upių slėnius, Šiaurės Lietuvai būdingą augmeniją ir gyvūniją.

Nuo Raubonių kaimo iki Ąžuolpamūšės piliakalnio – apie 3 kilometrai kelio.

Ąžuolpamūšė small