Maršrutas dviračiu ar automobiliu „Pasvalys–Mediniai“

Ustukių tiltas

Pirmieji tiltai per Mūšą, Lėvenį, Pyvesą buvo mediniai. Jie pastatyti bajorų maršalkos Povilo Puzino (1839–1910) rūpesčiu iš lėšų, kurias sudarė iš ūkininkų mokesčių keliams surenkami pinigai, skirti keliams ir tiltams.

Tiltas Ustukių small

Panevėžio, o vėliau Biržų apskrities viršininko Vlado Rozmano iniciatyva buvo pradėti statyti gelžbetoniniai tiltai.

Tiltą per Mūšą (Antano Smetonos vardo, vėliau – Ustukių) projektavo inžinierius Pranas Markūnas (1873–1964). Jo suprojektuoti tiltai buvo patikimi, gražūs, tobulų konstrukcijų. Jis projektavo Marijampolės cukraus fabriką, pokaryje, drauge su kitais – Šiaulių dviračių gamyklą ir kt.

Tilto atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Po iškilmių pietavo ant Mūšos kranto esančioje Paliūnų sodyboje.

Prie tilto buvo pritvirtinta lentelė, kad tiltas – Antano Smetonos vardo. Sovietmečiu lenta nuimta ir tiltas imtas vadinti kaimo – Ustukių – vardu.

Ustukių tiltas apie XX a. devintą dešimtmetį buvo rekonstruotas: paaukštintos tilto gelžbetonines atramas jungiančios gelžbetonio sijos. Senosios sijos buvo nuardytos – numuštos ir nupjauta armatūros geležis, o vietoje jų uždėtos metalinės atramų jungtys, gerokai aukštesnės (apie 0,5 m.).

Skaityti daugiau...

Maršrutas dviračiais

Pasvalys–Joniškėlis–Stipinai (Skalių kalnas)–Linkuva–Grūžiai–Kriaušiškiai–Mediniai–Vytartai–Pasvalys

Maršruto trukmė – dvi dienos
Maršruto ilgis – 70 kilometrų

Iš Pasvalio išvykstame Šiaulių kryptimi. Pagrindiniu Pasvalys–Šiauliai keliu važiuojame iki Valakėlių kaimo. Pasiekus šį kaimą, sukame dešinėn, pravažiavus kaimą, lauko keliuku sukame prie Migonių piliakalnio. Nuo piliakalnio senuoju keliu (žvyrkeliu) pro Mekšrų, Gustonių kaimus važiuojame link Joniškėlio. Joniškėlio miestelyje aplankome:

  • Švč. Trejybės bažnyčią;
  • Joniškėlio dvaro sodybos pastatus, parką;
  • Paminklą Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.

 

 

Galima nuvažiuoti iki Narteikių kaime (apie 8 km nuo Joniškėlio) esančios AŽŪ mokyklos, kurioje yra kalvystės muziejus. Iš Narteikių grįžtame į Joniškėlį ir, nepasiekus miestelio, sukame link Stačiūnų kaimo.

Pravažiuojame Stačiūnus ir toliau riedame link Raudonpamūšio. Pasiekę Raudonpamūšio tiltą (per Mūšą), juo nepervažiuojame, o sukame į dešinę ir, pagal upės tėkmę, lauko keliuku (apie 2 km), važiuojame iki geologinio paminklo – Skalių kalno.

Prie Skalių kalno galima apsistoti nakvynei. Nuo Pasvalio iki Skalių kalno – apie 30 kilometrų.

Kitą dieną grįžtame iki Raudonpamūšio tilto, pervažiuojame jį, ir (jau Pakruojo rajono teritorijoje) pro Dvariūkų kaimą važiuojame į Linkuvą. Šiame šiaurės Lietuvos miestelyje užsukame į kraštotyros muziejų, apžiūrime bažnyčią, karmelitų vienuolyno pastatus. Iš Linkuvos važiuojame pro Jurgaičių, Šikšnių kaimus iki Guostagalio (apie 7 km), kur pabuvojame prie mitologinio akmens „Velnio krėslas“. Iš Guostagalio, pro Palinkuvės ir Uniūnų kaimus, sukame link Pasvalio rajono. Pravažiavę Vienžindžių kaimą (Pasvalio raj.) sukame link Grūžių ir Dovydų kaimų.

Grūžių apylinkės kaimuose gimė nemažai kultūros istorijai nusipelniusių žmonių:

  • Dovydų kaime – garsiojo romano „Blūdas“ autorius kunigas Julijonas Lindė-Dobilas (1872–1934);
  • pedagogas, kalbininkas, kraštotyrininkas Petras Būtėnas (1896–1980) ir
  • jo brolis, žurnalistas, partizanas Julijonas Būtėnas (1915–1951);
  • dailininkas grafikas Algirdas Pakeliūnas (1938–2003);
  • profesorius, agronomas Jonas Paltarokas;
  • Grūžių vienkiemyje – dailininkas tapytojas Bronius Uogintas (1913–1988).

Dovydų kaime, vos 1 km į vakarus nuo Grūžių yra paminkliniai akmenys J.Lindės-Dobilo, P. ir J.Būtėnų atminimui.

Į rytus nuo Grūžių, už 1 km kairėje kelio pusėje – Igno Ruščico ir Juozo Skripkaus šeimų panteonas. Netoli nuo jos yra Radėnų giminės palikuonių kapinės. Radėnų, buvusių Mažųjų Grūžių (Grūželių) dvaro savininkų, palikuonys 1993 m. pasirūpino šių kapinių atnaujinimu.

Grūžiuose aplankome naująją bažnyčią, kuri 2001 m. įrengta rekonstravus buvusius kultūros namus. Senoji medinė Grūžių bažnyčia sudegė 1996 metais.

Grūžių bažnyčia small

Iš Grūžių važiuojame link Paliepių kaimo, o iš Paliepių sukame link Kriaušiškių ir Kalneliškių kaimų. Neprivažiavus Kriaušiškių kaimo, dešinėje kelio pusėje, šiek tiek atokiau nuo kelio yra aukščiausia rajono vieta – 75,2 m. Tai aukščiausia Linkuvos kalvagūbrio vieta Pasvalio rajone. Linkuvos kalvagūbris lanku juosia rajono teritoriją iš vakarų į rytus ir skiria dvi žemumas – Žiemgalos ir Mūšos–Nemunėlio. Žiemgalos žemuma yra šiaurinėje rajono dalyje, o Mūšos–Nemunėlio – pietinėje.

Kalneliškių kaime atsipūsti užsukame į išpuoselėtą pensininkės Valės Gasiūnienės sodybą.

„Čia 30-ties arų plote – gausybė augalų: žydinčių ir žaliuojančių, lipančių aukštyn ir šliaužiančių žeme, pasipuošusių mėlynomis, oranžinėmis uogomis, riešutų kekėmis. Ir besišypsanti šeimininkė: kaip ir jos sodybos gandriukai, meili, kalbi, vaišinga, sudiržusiomis rankomis, saulės ir vėjo nugairintu veidu“ – sako pabuvojusieji šioje sodyboje.

Kalneliškių kaime yra išlikę kai kurie buvusio Didžiųjų Grūžių dvaro pastatai:

  • vieno aukšto medinis rūmas. Čia buvo Kalneliškio pradinė mokykla, biblioteka, gyveno mokytojai. Pastate likę iš buvusio Didžiųjų Grūžių keramikos dirbtuvėse pagamintų koklių statytos penkios meninę vertę turinčios krosnys. Jos saugomos kaip vietinės reikšmės dailės paminklai. Linkęs į naujoves dvarininkas Povilas Puzinas Didžiuosiuose Grūžiuose (dabar Kalneliškis) buvo įkūręs šią vietovę išgarsinusią keramikos dirbtuvę, kuri veikė nuo 1880-ųjų, iki 1888 metų. Čia dirbo iš užsienio kviesti geri to meto meistrai. Dirbtuvėje dirbo ir mokėsi vietinių valstiečių vaikai. Čia gamino koklius, ąsočius, vazas, lėkštes ir kt.
  • P.Puzino valdymo metais (XIX a. pabaiga) iš raudonų molio plytų statyti du tvartai, kalvė liko tarp naujai (tarybiniais laikais) statytų pastatų. „Vienybės“ kolūkis dvaro pastatus naudojo ūkio reikalams.

Grūžių dvaras small

Toliau, važiuodami pro Vainekonių ir Putrių kaimus, pasiekiame brolių Vileišių gimtąjį Medinių kaimą. Jame – Jono, Petro, Antano ir kitų Vileišių gimtinės sodybvietė.

Prie kelio stovi stogastulpis su užrašu „Vileišių šeimai – lietuvybės gaivintojai, Lietuvos nepriklausomybės stiprintojai – dėkingi tėviškėnai“. Kūrinio autorius – Arūnas Grušas.

Maršrutas dviračiais ar automobiliu ŠR rajono dalimi

Pasvalys–Kryžių slėnis–Kiemeliai–Krinčinas–Pajiešmeniai–Dagilynė–Raubonys–Ąžuolpamūšė–Pasvalys

Maršruto trukmė – viena diena
Maršruto ilgis – 35 kilometrai

Iš Pasvalio Biržų gatve važiuojame link magistralės Via Baltika. Aplankome rytiniame miesto pakraštyje esantį Kryžių slėnį. Tai – Atgimimo ir Baltijos kelio liudininkas.

Baltijos kelio kryžiai small

Kertame Via Baltika magistralę ir sukame į Kiemelių kaimą. Kiemeliuose, pervažiavus tiltą per Pyvesą, sukame į kairę ir žvyrkeliu, pro Vidubalės kaimą važiuojame į Krinčiną.

Skaityti daugiau...