Lankytinos vietos Pasvalio rajone

Informacija

Atnaujinta: Pirmadienis, 2019 balandžio 29 15:54

Raubonių pramogų parkai

Raubonių k., Pasvalio r.

www.dinodragon.lt

Balsių vandens malūnas

Statytas 1764 metais – tai vienas iš seniausių vandens malūnų Respublikoje, saugomas istorinis paminklas. Jo įrengimų neišliko, restauruotose patalpose įrengta svetainė, poilsiavietė, užsakymai pobūviams priimami iš anksto. Malūne ir jo kieme gausu įrankių ir rakandų, primenančių XIX a. pradžios buitį.

Šventabala

Šaltinis prie Daujėnų Švč. Jėzaus Širdies vardo bažnyčios šventoriaus. Jo vanduo, tikinčiųjų manymu, turi gydomųjų savybių. Sovietmečiu šaltinis valdžios nurodymu buvo užpiltas žeme. Atkūrus nepriklausomybę, daujėniečiai šaltinį entuziastingai atgaivino.

Joniškėlio dvaras ir parkas

Vienas seniausių Lietuvos dvarininkų Karpių dvaras, esantis miestelio pakraštyje, prie Mažupės upelio.

Šias žemes Karpiai valdė nuo XVII a. iki 1940 metų. Originalus centrinių rūmų pastatas su dorėninio stiliaus kolonomis ir mezoninu, išliko dalis oranžerijos, ūkinių pastatų. Dvarą supa 27 ha parkas, kuriam apie 200 metų. Pastate veikia Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stotis.

Pajiešmenių dvaras ir parkas

Priklausė baronui Liudvikui Ropui, pastatai statyti XIX a. pabaigoje. Iešmens upelio pakrantėje įveistas iki mūsų dienų išlikęs parkas. Dvaras pasiekiamas važiuojant iš Pasvalio Rygos kryptimi. Dvaras – privati nuosavybė, šiuo metu remontuojamas.

Paminklas Gabrielei Petkevičaitei–Bitei

Joniškėlio centre atidengtas 1994 m. rugsėjo 1 dieną (skulptorius – kraštietis Antanas Dimžlys). Rašytojos–altruistės vardas suteiktas Joniškėlio vidurinei mokyklai bei vienai didžiausių šio miestelio gatvių.

Pumpėnų vėjo malūnas

Pastatytas 1920 metais, neveikiantis, išlikusi įranga. Paskelbtas technikos raidos paminklu.

Stogastulpis ir ąžuolas poeto Bernardo Brazdžionio gimtinėje

Stebeikėlių kaime, buvusios sodybos vietoje.

Žadeikių Bernardo Brazdžionio edukacinis centras

Memorialas Pušalote, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 1918–1919 m. gynėjams pušalotiečiams

Paminklas, skirtas 1918–1919 m. Saločiuose žuvusiems savanoriams už krašto nepriklausomybę

Pastatytas 1928 metais, pokaryje buvo nugriautas, o 1989 m. vėl atstatytas.

Ąžuolinis paminklas apylinkės knygnešiams

Atidengtas 1993 m. Saločiuose (autorius Pranas Janulevičius).

Žymiausi šio krašto knygnešiai – Juozas Steponavičius iš Deveitonių kaimo, Antanas Krasinskas–Voverys iš Žadeikonių, Steponas Povilionis iš Gripkelių. Gripkelių kaime gyveno ir knygnešių pagalbininkas Jonas Paškevičius, būsimojo mokslininko antropologo Antano Poškos tėvas.

Stogastulpis mokslininkui, keliautojui Antanui Poškai

Gimtinės sodybvietėje Gripkelių kaime.

Stogastulpis Vileišių šeimai – lietuvybės gaivintojai, Lietuvos nepriklausomybės stiprintojai

Vileišių šeimos sodybvietėje Medinių kaime (autorius Arūnas Grušas).