Muziejaus istorija

Besikeičiančioje šiandienos visuomenėje Pasvalio krašto muziejus per aštuoniolika savo veiklos metų tapo ne tik kultūros vertybių saugotoju, bet ir neformalaus švietimo įstaiga bei prasmingo laisvalaikio praleidimo vieta.

Krašto muziejaus pastatas 1998 metais iš sovietinės statybos kino teatro buvo rekonstruotas į muziejų. Muziejaus ekspozicinės salės nepaprastai erdvios, moderniai įrengta ekspozicija.

Praėjo ne vienas dešimtmetis, kol Pasvalyje atsirado muziejus. Pasvalio krašto muziejaus pradininkas ir iniciatorius – istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Juozas Velžys. Mokytojo rūpesčio dėka dar 1965 m. prie Pasvalio parko, buvusioje pradinėje mokykloje (1918–1940 m.), buvo pradėtas kurti visuomeninis kraštotyros muziejus.

Nykstančių kaimų pakelių stogastulpius, koplytstulpius bei kitas muziejines vertybes buvusioje stačiatikių cerkvėje, mokyklų ūkinėse patalpose ir visur kitur, kur įmanoma, 30 metų rinko ir priglaudė kitas kraštotyrininkas, entuziastas, muziejininkas Antanas Stapulionis. Dabartinio muziejaus etnografijos ekspozicijos pagrindą sudaro šių dviejų garbių kraštotyrininkų surinkti bei išsaugoti eksponatai.

Negalima nepaminėti dar vieno kraštotyrininko, buvusio muziejininko Albino Kazlausko, kuris daugiau kaip 15 metų kaupė ir sistemino Pasvalio kraštiečių kūrybinį palikimą būsimojo muziejaus fondams.

Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu 1991 m. lapkričio 29 d. buvo įkurtas Pasvalio krašto muziejus, kaip Biržų krašto muziejaus „Sėla“ filialas, esantis Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos sudėtyje, o kabinetą turintis Pasvalio kultūros namuose.

Ir tik po septynerių metų pagaliau nuspręsta suteikti muziejui savarankiškos biudžetinės įstaigos statusą ir Pasvalio krašto muziejaus ekspoziciją kurti buvusio „Svalios“ kino teatro patalpose. Pastatą neatpažįstamai pakeitė, rekonstravo, bei pritaikė muziejui Lino Kulbio individuali įmonė „Huronas“ pagal architekto Juozo Skublicko sukurtą projektą.

Pasvalio krašto muziejaus tikslas – tarnauti vietos bendruomenei, atliekant neformalų švietėjišką vaidmenį visuomenėje, užmezgant dialogą tarp vietos gyventojų bei atvykstančiųjų turistų, pristatant Pasvalio krašto istoriją.

Pasvalio krašto muziejus per visus gyvavimo metus stengėsi tapti patraukliu ne tik vietos bendruomenei, bet ir Lietuvos bei užsienio turistams. Atsižvelgiant į šiuolaikinės muziejininkystės tendencijas, edukacija ir kultūrinė veikla tapo viena pagrindinių muziejaus funkcijų.

Nuo pat pirmos muziejaus atidarymo dienos pagrindinis muziejininkų rūpestis yra lankytojas. Suprasdami, kad vien šiuolaikiškas muziejaus interjeras nebepritrauks lankytojų, muziejininkai pradėjo ieškoti naujų darbo formų, lankytojams pateikdami pačių įvairiausių temų edukacinių programų.

Muziejaus atidarymo metu išsakyti linkėjimai, kad muziejuje ne tik būtų lankomasi ir domimasi sukauptais eksponatais, bet nors retkarčiais čia vyktų istorijos pamokos, išsipildė su kaupu. Etnografijos, geologijos, istorijos, literatūros, dailės, religijos pamokos vyksta ne retkarčiais, bet beveik kiekvieną dieną. Džiugu, kad edukacines programas lanko ne vien tik Pasvalio rajono mokiniai. Atvyksta lankytojų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir net iš tokių tolimų kampelių, kaip Plungė ar Prienai. Nagines muziejuje raukė ir ne viena užsieniečių grupė.

Dauguma muziejaus lankytojų yra mokiniai ir jaunimas, todėl muziejininkai organizuoja istorines, kalbines, gamtines konferencijas bei seminarus, vyksta susitikimai su iškiliomis Lietuvos ir Pasvalio krašto asmenybėmis. Mokiniams kasmet rengiamos jaunųjų istorikų olimpiados, skaitovų bei literatų konkursai. Vasarą rajono vaikai dalyvauja turiningose ekspedicijose-stovyklose, aplankant įžymius kultūrinius ir istorinius rajono paminklus.

Muziejuje per metus surengiama apie 30 parodų, kuriose eksponuojami Lietuvos ir užsienio menininkų – profesionalių dailininkų, tautodailininkų darbai. Organizuojamos ir jaunųjų menininkų, mokinių, darželinukų dailės darbų parodos. Kalėdinėje parodoje-mugėje „Metai“, vykstančioje Pasvalio miesto gimtadienio proga, gali dalyvauti visi kuriantys Pasvalio krašto žmonės. Kiekvienais metais gegužės mėnesį Pasvalio muzikos mokyklos dailės skyriaus absolventai muziejuje pristato ir gina savo tapybos, keramikos, kompozicijos kūrybinius baigiamuosius darbus.

Pasvalio krašto muziejaus darbuotojai stengiasi organizuoti įvairios tematikos renginius, formuojančius kokybiškai naują pasvaliečių kultūrinio laisvalaikio praleidimo būdą. Netradicinėje aplinkoje, muziejaus ekspozicijų salėse organizuojamos etninės, valstybinės šventės, žymių krašto žmonių jubiliejų paminėjimai, klasikinės muzikos, dainuojamosios poezijos vakarai. Muziejaus kameriniuose renginiuose vyksta susitikimai su aktoriais, rašytojais, muzikais, poetais, dvasininkais bei kitomis neeilinėmis asmenybėmis. Renginiai planuojami dažniausiai atsižvelgiant į įvairias istorines, žymių kraštiečių gimimo ar mirties sukaktis. Puoselėjant etninę kultūrą bei vietos tradicijas, rengiamos įvairios vakaronės, bendruomenių susibūrimai, puoselėjami senieji krašto amatai. Daugeliui vyresnių žmonių senieji amatai gyvi atmintyje, tačiau jaunimas juos mena tik iš pasakojimų ar perskaitytų knygų. Visa tai pamatyti autentiškoje aplinkoje – neįkainojama vertybė.

Jau po vienerių muziejaus veiklos metų tapo aišku, kad be muziejinės medžiagos rinkimo, sisteminimo ir eksponavimo, ekskursijų, dar reikia kažko daugiau, todėl kaip edukacinio darbo dalis muziejuje atsirado teatras, teatrinėje srityje pasiekęs aukštų laimėjimų. Muziejininkams talkinant, šviesaus atminimo režisierius Gintaras Kutkauskas sukūrė publicistinius spektaklius apie įžymias krašto asmenybes. Visuomenės dėmesio sulaukė spektakliai „Švyturiai, spindėję sutemoj“, „Septyni žodžiai nuo kryžiaus“, „Saulėgrąžos rasa“, publicistinis spektaklis „Kilkime ir aukime“,„Senojo Juozapo vakaras“, „Keleivio byla“ ir kiti. Teatras yra pelnęs apdovanojimą „Aukso paukštė“ už spektaklį „Pakylėjimas“, kaip geriausią 2000-ųjų metų mėgėjų teatro spektaklį. „Aukso paukštė“ saugoma muziejaus ekspozicijoje. Ilgainiui teatras išaugo muziejaus sienas ir tapo Pasvalio kultūros centro teatru.

Lietuvoje savivaldybių muziejai tampa vietos bendruomenės švenčių ir renginių vieta, o dažniausiai tai yra vienintelis būdas vietos tradicijoms išsaugoti, prisidedant prie regiono kultūros įvairovės. Ypatingai didelę reikšmę Pasvalio krašto muziejus turi krašto kultūriniame gyvenime, nes jis yra viena pagrindinių kultūros įstaigų.

Siekiant informuoti potencialius Lietuvos ir užsienio turistus apie Pasvalio krašto turizmo išteklius, 2000 m. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu muziejuje įkuriamas Turizmo informacijos centras. Šiuo metu veikia ir Turizmo agentūra, sudaranti sąlygas pasvaliečiams gauti greitas ir kokybiškas kelionių organizavimo paslaugas.

Atsiradus poreikiui informuoti regiono gyventojus apie rajono kultūrinę, šviečiamąją, sportinę ir kitą veiklą, 2004 m. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu, muziejuje įkuriama Pasvalio krašto vaizdo studija „Langs“.

Muziejus turi du skyrius: poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinį muziejų ir 2010 m. duris atvėrusį Joniškėlio krašto muziejų, kurie taip pat labai gražiai vykdo kultūrinę, šviečiamąją veiklą.

Europos Sąjungos lėšomis 2010 m. modernizuota muziejaus ekspozicija, pakeistas ekspozicinės salės apšvietimas ir įrengtas liftas neįgaliesiems.

Visada prisimindami Šviesios atminties monsinjoro Jono Balčiūno žodžius, pasakytus prieš 10 metų šventinant muziejų: „Muziejus – tai mūzų buveinė. Viena šventovė – bažnyčia, o čia kita, kultūros, istorijos šventovė – muziejus“, mes, muziejininkai, stengiamės, kad visiems čia būtų gera ir jauku. Jaučiamės dėkingi visiems patikėjusiems saugoti muziejui neįkainuojamas dovanas – savo, tėvų, senelių, prosenelių išsaugotus eksponatus. Su didele pagarba ir dėkingumu prisimename jau iškeliavusius amžinybėn profesorių geologą Eduardą Vodzinską, kuris paruošė beveik vien iš savo surinktų eksponatų geologijos ekspoziciją, kunigus Kazį Girnių, Benediktą Urboną, jau minėtą monsinjorą Joną Balčiūną, kurių palikimas labai padidino Pasvalio muziejuje saugomų eksponatų dalį. Ypač esame dėkingi visiems savo kraštiečiams, kurie dovanojo ir dovanoja neįkainuojamas muziejines vertybes, bei nepamiršta aplankyti ir muziejaus atvykdami į savo tėviškes.

Pačioje Lietuvos šiaurėje, toli nuo sostinės esantis Pasvalio krašto muziejus, nepasiduoda provincialumui, nesižavi vienadieniais blizgučiais. Muziejus lankytojams dovanoja turiningą kultūrinę programą ir nuolat kviečia – pabūti kartu bei pasidalinti praeities prisiminimais.