Geologija

Muziejaus geologijos ekspozicija – tai gausi mineralų, uolienų, augalų ir gyvūnų fosilijų pavyzdžių kolekcija iš Pasvalio, Lietuvos ir kitų pasaulio žemės vietų.

Lankytojai supažindinami su mūsų krašto geologine sandara, pačiais seniausiais eksponatais, kurie yra tarsi jungiamoji grandis senųjų Žemės istorijos laikotarpių ir dabarties.

Jau senovėje žmonės naudojosi įvairiais Žemės gelmių turtais – darbo įrankius, ginklus, papuošalus gamino iš titnago, lauko akmenų, molio, gintaro, kiek vėliau – iš pelkių geležies rūdos – limonito.
Visos uolienos skiriasi savo susidarymo sąlygomis, sudėtimi, cheminėmis savybėmis, todėl yra klasifikuojamos į atskiras grupes.

Pagrindiniai ekspozicijos skyriai – kristalų formos, mineralai, uolienos, gyvūnų fosilijos, augalų fosilijos.

Ekspozicijoje turime nemažai mineralų pavyzdžių. Gausiausia – silikatų kolekcija, kurioje yra ir brangakmenių bei dekoratyvinių akmenų, gražiai derančių su giminingais ir mūsų rajone randamais šios grupės mineralais.

Ruošiant geologijos ekspoziciją talkino, konsultavo, dovanojo daug vertingų eksponatų – muziejaus bičiulis, ilgametis Šiaurės Lietuvos žemės gelmių tyrinėtojas, gamtos mokslų daktaras, geologas Eduardas Vodzinskas (1928–2002).

Pasvalio krašto geologinis savitumas – po kvartero periodo nuogulomis esanti aktyvioji zona – gipsingos uolienos ir su jomis susiję karstiniai procesai. Smegduobių stende virtualiai galime stebėti gipsingų uolienų sluoksnių išsidėstymą ir smegduobės susidarymą. Ekspozicijoje gausu gipso, selenito pavyzdžių.

Vertingi eksponatai – augalų ir gyvūnų fosilijos. Tai uolienos su išlikusiomis kadaise gyvenusių gyvūnų ir augalų liekanomis. Fosilijos randamos nuosėdinėse uolienose, ypač klintyje ir duoda žinių apie gyvūnus ir augalus, gyvenusius prieš milijonus metų.

Ekspozicijoje taip pat pamatysite lietuvišką naftą, Anykščių kvarcinį smėlį, Baltijos gintarą, trilobito fosiliją bei kitus vertingus eksponatus.

Nuotraukos iš Pasvalio krašto muziejaus fondų